Stoviu ištuštėjusiame parke.
Rankose ne ledai, kaip daugumos praeivių, o karštos, garuojančios kavos
puodelis. Šiluma palengva įsiskverbia į mano rankų pirštų galiukus. Maloniai
nustembu, kai suprantu, jaučianti basas kojas kutenančius, gležnus žolės
stiebelius. Noriu prisėsti ir, nors trumpam, leisti rūpesčiams ištirpti šioje
akimirkoje, tačiau mane šešėlyje stebi neramus jo siluetas. Įsivaizduoju šaltą
kvėptelėjimą nusileidusį man ant kaklo. Stengiuosi nepasiduoti panikai,
sklindančiai iš jo pavargusio kūno.
Įsispraudusi į kraupiai
atrodančius juodus apdarus, tolumoje išnyra keista žmogysta. Suvokiu, jog tai
visai jaunas vaikinas. Žvilgtelėjęs į mane, nepažįstamasis netikėtai šypteli ir
pamoja prieiti. Jaučiu, kaip lengvai, kiekvieną raumenėlį ima kaustyti baimė,
neleidžianti pajudėti iš vietos. Tą pačią minutės dalį užplūdusi įtartina
traukos banga mane stumte stūmė kraupiojo vaikino pusėn. Nepažįstamasis,
nesulaukęs atsako, ėmė sparčiai slinkti mūsų link. Kilusi panika ir beviltiškas
noras paklusti traukai grasino paskandinti neviltyje. Tvirtai rankai nusileidus
ant peties, krūptelėjau. Keistoji žmogysta apsigręžė ir dingo. Jis suėmė mano
veidą rankomis ir padrąsinamai šyptelėjo. Smaragdiniam žvilgsniui priešintis
nesugebėjau. Pasirinkau man labiau patinkančią blogybę...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą