Lekiame siauru vingiuotu keliuku,
man nepažįstamoje vietovėje. Aikteliu, kai mūsų visureigis šokteli aukštyn,
kliudęs neaiškų objektą, gulintį ant suplūkto žvyro. Rankomis užsidengiu veidą
ir pro pirštus nedrąsiai žvilgčioju į pakelėje dunksantį miškelį. Pašiurpsta oda,
kai įsivaizduoju, kaip priešais automobilį iššoka jaunutė stirna. Staiga pykteliu
ant savęs, kad vėlei leidžiu vaizduotei užgožti realybę ir, stengdamasi
nuraminti trūksmingą kvėpavimą, sutelkiu dėmesį į erdvę už lango. Deja, vaizdas
ima lietis, kai iš dangaus prapliumpa rudeninis lietus. Tankiai sumirksiu ir stengiuosi
susitvardyti, nes rankos nenumaldomai siekia vairo, valdančio visą šią
beprotybę. Nebyliai nusprendžiu, kad net toks mano žingsnis gali lemti gyvybę.
Variklio gaudesį užgožia garsi
muzika tvyranti visureigio salone. Oras, rodos, įsielektrinęs, nuo mus
supančios įtampos. Giliai įkvepiu ir bandau įtikinti save, jog tai tik dar
vienas kvailas mano pasirinkimas, už kurį tenka mokėti. Bandau įtikinti save,
kad tai – teisingas sprendimas.. Žvelgiu į jo rankas tvirtai spaudžiančias
automobilio vairą. Veidas neišduoda nė menkiausios emocijos, tačiau aš mąstau,
jog, kaip tik dabar, giliai viduje, jis džiūgauja, privertęs mane visa tai
iškęsti. Tuo pat metu, širdis šokteli, ir aš trumpam atsiplėšiu nuo automobilio
sėdynės. Paniškam riksmui išsiveržus iš gerklės įsivaizduoju atsitrenkianti į
priekinį lango stiklą ir, aplink pažirus tūkstančiams šukių, išlekiu ant šalto,
purvino keliuko. Tvirtai prispaudusi rankas prie krūtinės suvokiu, jog aš vis
dar viduje, sveika.
Į visureigį ima skverbtis ledinio
lietaus adatėlės ir, kartu su stingdančio vėjo gūsiais, skaudžiai čaižo veidą.
Jis stovi atvėręs automobilio dureles ir žvelgia į mane neįskaitomu žvilgsniu.
Akimirką svarstau, iš kur tas pažįstamas jausmas, užplūdęs pajutus šaltį savo
pirštų galiukuose. Netikėtai užvaldę prisiminimai, dabar apgaubia mane
raminančia šiluma. Strykteliu iš mašinos ir atlošiu galvą, kad lietus galėtų
lėtai sruventi mano veidu. „Supratusi, kokia tavo tamsioji pusė, lengviau
atpažinsi šviesiąją..“, - kužda jis.
.jpg)
„Supratusi, kokia tavo tamsioji pusė, lengviau atpažinsi šviesiąją..“ - šitą norisi kur nors, matomoje vietoje, užsirašyti. nuostabu įrašas, tikrai!
AtsakytiPanaikintiAčiū! Garantuota puiki nuotaika visai likusiai dienai! Labai džiaugiuosi, jog patiko ^_^
Panaikinti