2015 m. kovo 17 d., antradienis

Lenktynės


Lekiame siauru vingiuotu keliuku, man nepažįstamoje vietovėje. Aikteliu, kai mūsų visureigis šokteli aukštyn, kliudęs neaiškų objektą, gulintį ant suplūkto žvyro. Rankomis užsidengiu veidą ir pro pirštus nedrąsiai žvilgčioju į pakelėje dunksantį miškelį. Pašiurpsta oda, kai įsivaizduoju, kaip priešais automobilį iššoka jaunutė stirna. Staiga pykteliu ant savęs, kad vėlei leidžiu vaizduotei užgožti realybę ir, stengdamasi nuraminti trūksmingą kvėpavimą, sutelkiu dėmesį į erdvę už lango. Deja, vaizdas ima lietis, kai iš dangaus prapliumpa rudeninis lietus. Tankiai sumirksiu ir stengiuosi susitvardyti, nes rankos nenumaldomai siekia vairo, valdančio visą šią beprotybę. Nebyliai nusprendžiu, kad net toks mano žingsnis gali lemti gyvybę.
Variklio gaudesį užgožia garsi muzika tvyranti visureigio salone. Oras, rodos, įsielektrinęs, nuo mus supančios įtampos. Giliai įkvepiu ir bandau įtikinti save, jog tai tik dar vienas kvailas mano pasirinkimas, už kurį tenka mokėti. Bandau įtikinti save, kad tai – teisingas sprendimas.. Žvelgiu į jo rankas tvirtai spaudžiančias automobilio vairą. Veidas neišduoda nė menkiausios emocijos, tačiau aš mąstau, jog, kaip tik dabar, giliai viduje, jis džiūgauja, privertęs mane visa tai iškęsti. Tuo pat metu, širdis šokteli, ir aš trumpam atsiplėšiu nuo automobilio sėdynės. Paniškam riksmui išsiveržus iš gerklės įsivaizduoju atsitrenkianti į priekinį lango stiklą ir, aplink pažirus tūkstančiams šukių, išlekiu ant šalto, purvino keliuko. Tvirtai prispaudusi rankas prie krūtinės suvokiu, jog aš vis dar viduje, sveika.
Į visureigį ima skverbtis ledinio lietaus adatėlės ir, kartu su stingdančio vėjo gūsiais, skaudžiai čaižo veidą. Jis stovi atvėręs automobilio dureles ir žvelgia į mane neįskaitomu žvilgsniu. Akimirką svarstau, iš kur tas pažįstamas jausmas, užplūdęs pajutus šaltį savo pirštų galiukuose. Netikėtai užvaldę prisiminimai, dabar apgaubia mane raminančia šiluma. Strykteliu iš mašinos ir atlošiu galvą, kad lietus galėtų lėtai sruventi mano veidu. „Supratusi, kokia tavo tamsioji pusė, lengviau atpažinsi šviesiąją..“, - kužda jis.

2 komentarai:

  1. „Supratusi, kokia tavo tamsioji pusė, lengviau atpažinsi šviesiąją..“ - šitą norisi kur nors, matomoje vietoje, užsirašyti. nuostabu įrašas, tikrai!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū! Garantuota puiki nuotaika visai likusiai dienai! Labai džiaugiuosi, jog patiko ^_^

      Panaikinti