Knygų įššūkis!

http://www.100knygu.lt/issukis/dalyvis/1169/Nijole

Esu be galo didelė knygų mėgėja, todėl skubu „pasivaidenti“ Jums čia su žinia, jog ir aš nutariau sudalyvauti konkurse „Knygų įššūkis 2014“. Tai labai trumpas įrašas, bet nesmerkit - netrukus grįšiu su savo mintimis, kurios, rodos, jau galvoje nebetelpa! Netrukus!

O ar Jūs mėgstate skaityti? Jei esate dalyvavę ar dalyvaujate būtinai pasidalinkite savo knygų sąrašais! :)

Read More

Kūrybiškumas

Sveiki visi!

Kaip manote kokia šiandien diena? Ogi pirmadienis! Nauja savaitė, nauja diena ir nauji potyriai.. Labai tikiuosi, jog Jūsų atėjusi vasarėlė taip pat kaip ir manęs - nenuvylė. Nors orai tikrai ne pasakiški, tačiau juk nuotaiką galima pakelti ir sėdint namuose, klausantis mėgstamos muzikos.

Kaip ir kasdien, mano dienotvarkė vis pilnėja ir žada man išties aktyvią vasarą, taigi ilgai nedaugžodžiaudama einu prie reikalo - kūrybiškumas. Manau, jog kol kas manęs kūrybiškumo stoka neaplankė, tačiau Jums siūlau paskaityti keletą patarimų, kaip ugdyti savo kūrybiškumą.

http://metodai.lt/category/kurybiskumo-ugdymas/

O kas skatina Jūsų kūrybiškumą?

Read More

***

Ar pakankamai pažįstate save?

Ar įsiklausote į savo vidų ir priimate tik teisingus sprendimus?

Ar žinote tai kas Jums geriausia ir nedarote klaidų? 

Ar kiekvieną dieną vos atsibudę nusišypsote sau, dėl to, jog esate nuostabūs?

Ar pasitikite savimi, savo jausmais, protu?

Ar naudojatės jais norėdami pasiekti savo tikslą?

Ar suprantate kokia svarbi yra Jums kiekviena diena?

***

Niekas negali pakeisti manęs... Niekas negali pakeisti Jūsų... Kasdien vis bandydami per prievartą sau įbrukti kaukę tokio žmogaus, kuris Jums atrodo tobulas - smarkiai klystate. Mes esame žmonės. Neturėtume keistis vien dėl to, jog tai kažkam nepatinka. Galų gale - mes esame bejėgiai prieš savo jausmus.

Susidūrę su negandomis norėtume įsitverti į tvirtą ranką. Įsitverti į ranką žmogaus, kurio Jūs nenorėtumėte visą gyvenimą paleisti. Nebijokite, ženkite pirmą žingsnį patys, ir pamatysite, jog buvo verta.

***

Atsimerkiu nuo rytmetinių saulės spindulių besiskverbiančių pro mano kambario lango užuolaidas. Atsidūstu vos prisiminusi deginantį nežinios jausmą širdyje, kuris vos prieš kelias valandas stumte stūmė ten, kur gyvenime nebūčiau lindusi. Turiu omenyje žabangas. Spąstus, kuriuos galop paspendžia žmogus, vienintelis toks gyvenime. Kodėl taip sunku nuraminti save ir apmaldyti vis greitėjantį kvėpavimą stebint JĮ per atstumą, kurio niekada negalėsiu sugriauti?

Tai nesvarbu... Bet ar žinot, jog svarbiausia tai, kad dažniausiai lieki nežinomybėje? Tačiau ne tokioje nežinioje kai išties nesupranti ar žmogus, kuriam  rodos jauti tiek daug, galės tau atsakyti tuo pačiu. Tai kitokia nežinomybė, kurios vis dar negaliu apibrėžti žodžiais.

JO šalia nėra, bet žinau, jog net šis atstumas skiriantis mus, negalės sudaužyti to ką jaučiu į aštrias šukeles. Vaikinas su gitara, kurį taip ilgai stebėjau, savo balsu ir sugebėjimais pakerėjo ne mane vieną. Nuo to laiko, kai supratau, kad muzika ir JIS man atstoja narkotiką ėmiau skambinti gitara. Ėmiau nenuleisti nuo JO ir gitaros akių - gyventi. Pagaliau supratau ką reiškia gyventi...
Tyli melodija pažadina mane iš apmąstymų ir aš nejučiom apsidairau aplink. Regis, viskas aplink nuščiuvo. Girdėti buvo vien mano nerimastingas kvėpavimas. Iššoku iš lovos ir persirengusi išbėgu į kiemą, kuriame mane pasitinka troškus ir šiltas, bet malonus pavasario vėjas. Pavasaris, kurio taip ilgai laukėme pagaliau atėjo... Saulė netruks vėl įkyriai kaitinti, tačiau tai visai nesvarbu. Nuo šiol visi imsime laukti vasaros ir tų pasakiškų dienų, kurios dažnai net nepasikartoja. Nepasikartoja, bet ateina su vis naujai įspūdžiais ir...
Vėlei išgirstu melodiją ir suvirpu vien nuo minties, kad tai MANO melodija. Vienintelė daina, kuri visai neseniai įsiskverbė iki pačios sielos gelmių ir įnešė į mano gyvenimą naujų spalvų. Ir dabar ji man reiškia viską. Kol kas..

***

Vaikinas su gitara.

Įsimylėjau jį ar gitarą?

Read More

Ar taip iš tiesų būna?

Pro mašinos lango stiklą lekia pasaulis. Lekiu ir aš, nesuvokdama kas vis dėl to vyksta mano viduje. Širdis bando iššokti iš krūtinės, bet aš žinau, jei tai liausis - krisiu. O keltis bus sunku... Galbūt net neįmanoma.. Bandau įsivaizduoti, jog viso to priežastis, mano kvailas sentimentalumas ir naivumas. Tačiau jei tai suteikia gyvybę, jei tai teikia noro gyventi ir judėti į priekį, negi tai gali būti kažkas apibūdinamas šiais dviem žodžiais?

Lekia pasaulis, nestoviu ir aš. Mes nestovime, kovojame, einame į priekį, siekiame savo tikslų... Bet tai ima darytis visai nesvarbu, kai ten, krūtinėje, verda keistas jausmas, paliekantis mane nežinioje. Jūs klystate... Nedrįskite taip galvoti! Tai ne meilė! Ir aš tai žinau bet suprantu, kad jei sustosiu – krisiu.

Išpila šaltas prakaitas ir aš jau vėlei nesuprantu, kas tai. Nesuprantu, kas aš. Kodėl taip lengva pasiklysti, o kelią rasti tai sunku? Kodėl mes, norėdami, kad tai liautųsi darome viską, bet nesuprantame, jog jei sustosime – krisime?

Ir tu už šimto mylių. Toli toli. Tu manęs niekada nematei, niekada ir neišvysi. Rankos tiesiasi į priekį norėdamos paliesti, pažinti ir suprasti, kodėl man taip sunku, o tuo pačiu ir gera. Kodėl kai girdžiu tavo balsą, nors ir būtumei toli, manyje užsiliepsnoja noras gyventi. Ar gali atsakyti į šį klausimą? Nekartok man žodžių, kuriuos girdėjau šimtą sykių. Aš tai žinau. Jei sustosiu – krisiu.

Kaip sunku suprasti, kaip sunku... Ir nors tu toli, aš žinau, jog mes susiję taip, kad šis ryšys nenutraukiamas, neišdildomas, vienintelis toks. Mūsų niekas negali perplėšti, nebent to norėčiau aš. Taigi, nors ir esame žmonės, mes – galingi. Noru galime pasiekti tai ko trokštame, o jėgomis viską pastatyti ir sugriauti.

Jaučiatės pasiklydę, sušalę, suvargę, bet širdyje ugnis. Jos neįmanoma užgesinti. Žinokite tai. Supraskite, jog jeigu sustosite – krisite.

Read More

Take a smile

Imk šypseną... Ji nemokama, šilta, miela, nuoširdi, tikra, nuostabi, vienintelė tokia. Nieko taip gyvenime netrokštame kaip tikros šypsenos. Tikros, o ne tos, kuri slepia šaltą ir bejausmį veidą žmogaus, nenorinčio priimti gyvenimo kaip dovanos. Nesuprantančio kiek daug mums gali reikšti saulė danguje ir nuoširdi šypsena. Kodėl nors gyvename šalia, jaučiamės čia nelaukiami ir svetimi? Kodėl taip sunku suprasti, jog mes taip pat turime jausmus, galime mylėti, nekęsti, suprasti ir užjausti. Galime padėti, bet tuo pačiu, įskaudinti, galime ir žeisti, nes mes kitaip nemokame. Jau nė aš nesuprantu, kodėl žmonės gali būti tokie netikri..

Imk šypseną... Ji nemokama... Ji tau gali atverti visą pasaulį, o tuo pačiu slėpdama piktą, sudaužyti svajones į šipulius. Šypsena ne daiktas, bet radus ją tolimiausiame kamputyje, ji gali nusšviesti dieną visai kitomis spalvomis.

Imk šypseną... Ji nemokama... Ji kaip vaikas – tyra, nesugadinta ir tokia tikra. Jei šypsena tik kaukė slepianti kažką blogo – tai ne šypsena.

Imk šypseną... Ji nemokama... Ji nuostabiausias pasaulyje dalykas, parodantis žmogui, jog yra mylimas ir laukiamas, suprastas ir neužmirštas... Šypsenos gydo. Juk nesunku nusišypsoti praeiviui? Senoliui mielų veidų bruožų? Bendraamžiui? O gal mes esame vienas kitam tokie svetimi, jog imame bijoti tų, kurie galėtų būti mūsų draugai, bičiuliai, broliai ar net seserys?

Imk šypseną... Ji nemokama... Ir bus nesvarbu kokiame pasaulyje gyvename dabar. Rūpesčiai užsimirš ir valanda, diena, mėnuo taps laukiamesni... Mylimesni...

Imk šypsena... Ji nemokama... Nesvarbu ar kas mato. Imk ją ir neškis tolyn, į savo pasaulį.. Ten kur jautiesi vienitelis, bet tuo pačiu ir nuostabus... Nuostabus, suprasta, mylimas...

Imk šypseną... Ji nemokama... Nesvarbu kas tau ją dovanoja. Priimk ją ir negalvok kodėl ją gavai. Galbūt padarei ką gero? O galbūt kažkas tau atleidžia dėl pikto, kurį padarei? O galbūt kažkas tiesiog suprato, jog šypsenos gali tiek daug, kad aprėpti to neįmanoma.

Imk šypseną... Ji nemokama... Imk ir dalykis ja, kitiems suteikdamas džiaugsmo. Nelaikyk jos sau, nes malonumą pajusi tik tada kai šypsena puoš ne tik tavo veidą, bet ir artimo žmogaus...

Imk šypseną... Ji nemokama...

Imk šypseną...

Read More

Svajonės pildosi...

Skaitinėjau savo senuosius įrašus, Teenage Dreams tinklaraštyje ir man užkliuvo vienas iš pirmųjų darbelių rubrikoje „Gyvenimas pro rožinius akinius“. Supratau vieną - aš be galo myliu žodžius „svajonės pildosi!“. Turbūt dėl to, jog esu didelė svajotoja ir optimistė, į pasaulį žvelgianti iš ties tarsi pro rožinius akinius. Dalinuosi su Jumis šiuo straipsneliu ir linkiu geros dienos!(Taisytas_2015.)

***

„Linkiu Jums begalinės laimės, sėkmės, džiaugsmo, pinigų ir svarbiausia... Jūsų svajonių išsipildymo!“, – tokiais žodžiais bene kaskart baigiame nuoširdų pasveikinimą kokia nors ypatinga proga. Tačiau ar patys tikime, jog svajonės pildosi? O galbūt šiais žodžiais baigiame pasveikinimą dėl to, jog tuo netikime ir tai atrodo tik šiek tiek stebuklinga ir prabangu? 

Tikėk

Garsiai išsakyti ar atvirutėse tobulai išraityti žodžiai neturi jokios reikšmės, jei netikime tuo, ką  patys sakome. Todėl visi mūsų poelgiai ir žodžiai turi byloti, jog mes tuo tikrai tikime, žinome, jog tai įmanoma. Juk yra sakoma – šimtą kartų pasakytas melas virsta tiesa. Tokia taisykle galėtume remtis net rašydami elementariausią pasveikinimą, kokia nors proga. Žodžius „linkime Jums svajonių išsipildymo“ – privalo būti pasakyti nuoširdžiai ir, be abejo, tikint, svajonės išsipildys ir tau, ir tau brangiam žmogui.

Sunku ar lengva?

Jei sugebėsime įtikėti galbūt neįmanomais dalykais, jie tiesiog ims ir išdygs Jums prieš nosį. Patikėkite.. O svarbiausia – pasakyti žodžiai bus nuoširdūs ir suteiks laimę kitiems. Kalbant apie laimę... Jos suteiksite ne tik žmogui, kuriam siunčiamas palinkėjimas, bet ir sau pačiam. Taigi nuo šiol tu mąstyk taip, jog atrodytų, kad svajonė, kurią tu nori prišaukti, jau išsipildė. Galbūt tai iš pradžių bus nelengva, bet po kiek laiko tau bus vis lengviau prisivilioti sėkmę...

Svajonės pildosi...

Tereikia noro, siekio ir priemonių. Tavo įdirbio. Tada viskas vyks taip, kaip tu nori. Nebūtina laukti kol tavo svajonė taps realybe. Mes patys turime drąsiais žingsniais eiti jos link. Taigi norėdami, kad Jūsų svajonės išsipildytų, sekite šiais paprastais patarimais:

• Turbūt pasikartosiu, tačiau pirmasis punktas – tikėk. Žinok, jog, jei labai labai panorėsi – skrisi.
• Užsibrėžk tikslą. Tau negalės padėti niekas, jei neturėsi tikslo. Be jo, tu tik klaidžiosi pasirinkimų labirintuose ir galop viską prarasi ar pavargsi stengtis.
• Atkakliai siek tikslo. Dėk visas įmanomas pastangas. Kad ir ką bedarytum - neišsigąsk skausmo, nebėk nuo tamsos. Juk jei tvirtai tikėsi ir laikysiesi užsibrėžto tikslo galop jį pasieksi.
• Bandyk. Jei tave užklups nesėkmė, bandyk dar kartą. Jei pasiduosi vos pradėjusi siekti savo svajonių, greitai krisi, o pakilti ir vėl bus be galo sunku.
• Niekuomet dėl nieko nesigailėk. Jei imsi inkšti ir vis kartosi „galėjau nuveikti daugiau“, „galėjau padaryti geriau“, „galėjau pasirinkti kitą kelia“ žinok - būsi neteisi.

Neužteks pamoti burtų lazdele...

Savo svajonių vardan turėtum daug dirbti. Dirbti, dirbti ir nesustoti tol, kol nepasieksi savo tikslo. O pasiekusi savo tikslą, nepamiršk palepinti savęs, kad kito užsibrėžto tikslo siekti būtų daug maloniau.

Žinok, jog neverta laukti, kol kas nors išeitį tau patieks ant sidabruotos lėkštutės. Filmuose juk vis kartojama: „jeigu noriu, kad viskas būtų atlikta taip, kaip reikia, turi viską daryti pats“. Taip, taip, taip! Populiari frazė tarp „blogiukų“ kurie vis nesugeba susirasti tinkamų padėjėjų. Realiame gyvenime niekas už tave nenuties kelio į sėkmę. Tokį kelią turėtum grįsti pati.

Read More

Tai karas?

Kad ir kaip norėčiau išreikšti savo nuomonę apie kasdienį karą mūsų gyvenime, man vis trūksta laiko. Juokinga. Visada teisinamės būtent tuo. Kaip viską apversti aukštyn kojomis ir pagaliau rasti laiko mylimiems užsėmimams? Galbūt tai tikrai kasdienis karas mūsų gyvenime? Kariaujame su savimi, mokytojais, krūva knygų ir namų darbais, kurie vis dar guli ant mūsų stalo. Kovojame prieš nusistovėjusią tvarką ir padedame tiems, kurie trokšta laisvės. Ką pakeisti, kad galėtume į mokyklą eiti su šypsenomis veiduose ir gera nuotaika?

O jei paliktume mokyklą nuošalyje ir pagalvotume apie mus supančią atmosferą? Apie tai, su kuo kasdien turime susidurti? Kovoti su bloga nuotaika, kariauti su artimais žmonėmis, taip? O kai kurie juk kovoja dėl gyvybės. Mes tik užduodame sau nesibaigiančius klausimus, naiviai tikėdamiesi atsakymų. Ir laukdami rytojaus. Nes rytoj galbūt bus geriau. O juk gerai yra DABAR ir ČIA.

Jei Jums iš ties įdomu - savo blog'ą rašysiu kasdien, kad ir po trumputį įrašą. Jei ne - sakykit tiesiai šviesiai.

Gero vakaro!

Read More

Nesikeisiu tik tam, kad įtikčiau kitiems

Geresnė?

Ne kartą siekiau pasikeisti ir aš. Būti kažkuo geresnė, pranašesnė, o galbūt net panašesnė į tas, kurios į mane net dėmesio nekreipia... Tačiau čia ir yra bėda. Kuo mes turime keistis ir kodėl? Juk nesame žudikai maniakai? Juk neturime daugybę žalingų įpročių, kuriais tik gadiname sau gyvenimą? Dažniausias atsakymas į šiuos klausimus - žinoma, ne. Tai yra dingstis džiaugtis. Dingstis nustoti stengtis tapti kažkuo kitu, dingstis suprasti, kad mes tegalime būti tik MES.

To paprasčiausiai negalime pakeisti. Ir, žinoma, neturėtume bandyti. Esame tokie, kokie turime būti ir to pakeisti neįmanoma. Kad ir kiek besistengtume, galop išseksime, švaistysime savo laiką beprasmiams dalykams, o vėliau gal net suprasime, kokie buvome kvaili siekdami kažką keisti. Suvoksime, jog kiekviena vertybė, pliusai ir ydos bei minusai yra neatsiejama mūsų dalis. Turėtum įsidėmėti ir tai, jog ši tavo dalis gali žavėti.

Dėl ko keičiamės?

Manau visi tie, kurie trokšta pasikeisti, žino, KODĖL to nori. Pirmiausia, ir turbūt populiariausia to priežastis - nepritapimas, išskirtinumas, „baltos varnos“ sindromas ar kaip tai bepavadintum. Juk niekam nėra malonu būti bjauriuoju ančiuku? Daugelis dėl to tik kankina save, plėšo į skirtingas puses, kad tik taptų panašesni į tuos, kurie dominuoja. Bet, žinai, dominuojantys kartais nereiškia lyderiai, iš kurių turėtumėme mokytis. Jie gali pasirodyti tuštut tuštutėliais, asmenybėmis tik siekiančiomis lepintis savo paties šlovės spinduliuose. Bet, ei, juk daug smagiau leistis nunešamam srovės, kuri vadinama individualybe?
Antra noro keistis priežastis - siekis padaryti save geresnį. O tai reiškia, išsikelti sau tikslą - nurungti visus tuos, kurie atrodo viršesni. Bet vėlgi, pasvarstyk, galbūt tu jau dabar esi geresnis už visus, nes esi toks, koks esi?

Trečia, turbūt, pati geriausia ir skatinamiausia priežastis keistis - noras iš savęs "ištrinti" žalingus įpročius ar ydas, kurios trukdo ir tau, ir aplinkiniams. Jei norime, tikrai labai norime keistis vardan to, kad jaučiame, jog dėl kažkokios blogybės nykstame ir žudome save - pirmyn! Tobulėti visuomet būtina.

Ar derėtų keistis?

Kiek keistokas klausimas, ką? Manau, jog jis aplanko bene kiekvieną, norintį keistis.
Na, noriu, bet ar verta? Ką prarasiu? Ką išlošiu?
Keistis galima tik tada, jei turi yda, kuri tavęs neramina. Galbūt aplinkiniai tai pastebi, stengiasi tau mėtyti užuominas, kuriomis remdamasi tu ir susidarei tokią nuomonę. Kartais pokyčiai į naudą, tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, tai neturi kelti tau diskomforto. Jei nori pasikeisti tik dėl to, jog kažkam neįtinki - prasta priežastis drastiškiems pokyčiams. Na, o jeigu vis dėlto nusprendei imtis priemonių, norėdama išspręsti įsisenėjusią bėdą, tačiau manai, jog pasikeisti tau gali nepavykti - derėtų žinoti viena - jei tu to nori ir tvirtai jauti kiekviena kūno ląstele ir širdimi, jog tau to reikia - PIRMYN. Tik tu gali užsibrėžti tikslą, ir tik tu gali žinoti, ko tau tiksliai reikia. Svarbiausia - nepersistengti.

O kalbant apie išskirtinumą, keistumą ar panašiai - kad ir kaip besijaustumėte, stengtis pritapti prie žmonių masės nederėtų. Esame tokie, kokie esame. Su savo pliusais ir minusais, todėl turime išmokti mylėti save. Taip bus daug lengviau.

Ieškok tų, tarp kurių jaustumiesi savimi.
Nesvarbu, kas jie ir iš kur, svarbiausia,
jog jie gali padaryti tave laiminga.

Read More

Nešvaistyk laiko arba jis „iššvaistys tave“

Šiandien pirmadienis - pirmoji diena į mokyklą. Tie patys mokytojai, tie patys veidai, tos pačios užduotys ir žudanti rutina.. Sakote, nauji metai? Nauja diena, naujas žingsnis, nauja kelionė? Taip juk visai neatrodo? Bet, žinai, šiuos metus, NAUJUS METUS, galime pradėti KITAIP! Nesvarbu, jog kasdienybė vienaip ar kitaip įsigalės mūsų gyvenimuose. Taip tiesiog būna, nes kiekvienas iš mūsų turi pareigas (prievoles?) ir darbus, kuriuos paprasčiausiai būtina atlikti. Na, tačiau nepaisant to, mes galime nuveikti šį tą geresnio...

Nešvaistyk laiko

Praeitą kartą komentaruose išsidaviau, jog pagrindinis mano rašymo varikliukas - muzika. Šio mano įrašo pavadinimas taip pat glaudžiai susijęs su viena ypatinga daina ir, nors jos vaizdo klipas gana smagus ir kiek keistokas, žodžiuose vėlgi stengiuosi ieškoti gilios minties, kuri turėtų pasauliui transliuoti kažkokią žinutę.

Nešvaistyk laiko, nes jis „iššvaistys“ tave. Žodžiai, priminę man, kaip svarbu yra daryti tai, ką noriu. Tau tai taip pat turėtų būti svarbu. Pasvarstykime, juk beveik kiekvienas esame susipažinę su jausmu, kuris užplūsta atostogoms einant į pabaigą. Tai jausmas, kuomet žinai, jog tiek daug norėjai nuveikti, bet visos laisvos dienos nuėjo šuniui ant uodegos vien dėl to, kad nesugebėjai atsikelti iš lovos ar atsiplėšti nuo televizoriaus ekrano.

Kad tai nesikartotų, visų pirmiausia, turėtume nuteikti patys save. Be noro ir tvirto tikėjimo, jog tai įveiksi - nieko neišeis. Tereikia pradėti ir rasti savyje valios tam, kad nemestum visko iškart, tik pradėjus. Tai padarysi tik tada, jei, tam tikra prasme, susitarsi su savimi. Galbūt iš pradžių bus nelengva, bet juk nėra nieko neįmanoma, tiesa?

Praradimai ir nusivylimai

Šios paprastos taisyklės, paminėtos aukščiau, laikymasis, tave prives prie norimų rezultatų. Jei tai sportas - pagerėjusi fizinė forma, jei tai mokslo sritis - geresni pažymiai. O jei tai ilgai delsęs susitikimas su drauge ar draugu - įspūdžiai, kurie išliks visam gyvenimui.

Pagalvokime apie tai, kiek ir ką prarandame tinginiaudami. Pirmiausia, turbūt, laiką, praleistą prasmingai. Kartais prarandame ir draugus, galbūt net šeimos narių dėmesį. Negauname to, ko norime ir tolstame nuo savo svajonių išsipildymo. Galėtume vardinti, vardinti ir vardinti, bet juk tereikia žinoti, jog vėliau gailėsimės. Didžiąją gyvenimo dalį, turbūt, mes taip ir praleidžiame - gailėdamiesi to, ko nepadarėme. Neišbandydami nieko naujo, nuobodžiaudami ir laiką leisdami savo komforto zonoje, paprasčiausiai naikiname save iš vidaus.

Džiaugiuosi į savo gyvenimą įnešusi naujus užsiėmimus ir atgaivinusi naujus, kurie (tikėkimės) teiks geros nuotaikos ir aktyvumo visiems ateinantiems metams.

Linkiu ir Jums elgtis taip, jog tektų gailėtis kuo mažiau!

O kokios naujos veiklos Jūs įnešėte į savo gyvenimą? :)

Read More