Rytoj(nesvarbu)

Pirštais atsargiai versiu ant grindų išskleistus užrašų lapus. Senstelėjęs popierius tyliai šiugždės mano rankose, kai nuspręsiu, jog noriu susigrąžinti savo prisiminimus. Tik tada prieš akis atsivers mano svajonės ir baimės akimirkos, džiaugsmo ir liūdesio minutės, laukimo ir panikos kupinos valandos... Tą dieną suprasiu, kodėl bėgau, kai man liepė likimas, kuriuo netikėjau. Suvoksiu, kam išvargusi slėpiausi tamsiuose akligatviuose ir noriai laukdavau tos dienos, kai viskas pagaliau bus aišku. Prisiminsiu, kaip laukdavau tos dienos, kai pagaliau būsiu suprasta..

Man tarp pirštų ims tirpti vaikystė. Akyse pasirodžius ašaroms prisiminsiu smaragdinį žvilgsnį, kurį visą laiką dievinau ir tuo pačiu nekenčiau. Tądien sugebėsiu suprasti, kodėl sukaustydavo baimė, paklusniai klausant savo širdies balso. Žinau, prisiminimai degins mane iš vidaus ir stengsis kiekvieną kūno lopinėlį apipinti dygliuota viela, tačiau dabar ištversiu net tai.

Rytoj suprasiu, kad tik aš norėjau rinktis man patinkančias blogybes, nes galvojau, jog tai buvo teisinga. Jo prisilietimas, nukrėsdavęs tarsi elektros iškrova, prašė neklysti, tačiau, kuriuo keliu žengti, visados spręsdavau pati. Vėliau man telikdavo kovoti su pasirinkimų pasekmėmis ir kliūtimis, kurios padėjo man tapti tokia, kokia esu iš tiesų.. Žinosiu, jog būtent taip tapau stipri..

***

Sėdėsiu įsisupusi į šiltą antklodę ir leisiuosi apgaubiama muzikos garsų, nes dabar jau niekas nebesvarbu..