Į mėnulį

Krauju nutaškytos sienos, sielos..

sudaužytos sielos...

Vienišas šuns lojimas traiškančioje tyloje inspiruojantis žmogaus virsmą tokiu pat vienišu vilku: apdraskytu kailiu, sužalotomis kojomis, kraupiu stūgsmu sustingusiu perdžiūvusioje gerklėje.. Bet vis dar kvėpuojančiu..

į mėnulį.. visas sudaužytas sielas - į mėnulį..