Labas. Čia ir vėl aš. Keista - šįsyk atrodo, jog palieku tau atsakiklyje balso žinutę, kurios taip ir neišklausysi. Ak, nesvarbu..
Kaip tau sekasi? O, taip, kvailas klausimas.
Aš kaip visad trumpai. Tiesiog norėjau sužinoti, kaip tu jautiesi apniukusiam orui temdant šventinę nuotaiką, kuria dabinasi visi - taip kaip jie moka. Kaip tu jautiesi paskutinėms metų dienoms greitai kapsint į užmarštį? Ar spėjai pradėti veikti ŠIANDIEN ir užbaigti visus pamirštus, bet itin tau svarbius darbus? Ar pasitiksi naujus metus taip, kaip visados norėjai - be įsipareigojimų kasdienybei, plačia, nuoširdžia šypsena, kuri reikš tai, kad dabar gali leisti sau pasidžiaugti?
Pamenu tavo ryžtingą balsą ir žodžius, verčiančius susimąstyti kiekvieną, juos išgirdusius. „Aš tai padarysiu. Neleisiu sau gailėtis to, ko nenuveikiau, ko nepasakiau. Kiti metai bus kitokie. Kaip ir šie, tačiau tuo pačiu vis ypatingesni man,“ - rankose laikydamas smilkstančią cigaretę, o žvilgsniui klaidžiojant po spalvotomis kibirkštimis nutviekstą dangų pažadėjai. Sau. Aš noriu sužinoti, ar tau pavyko. Lygiai kaip ir tu, tyliai nusprendžiau, jog tikrai būtų verta pasistengti apversti kiekvieną dieną aukštyn kojomis, kad tik žinotum, jog tai turi tikslą, prasmę - judėti pirmyn. Arba kažką pakeisti.
Tikiuosi, jog tai įvykdei. Įveikei save.. Viliuosi, jog... pavyks ir man.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą