Kad ir kaip norėčiau išreikšti savo nuomonę apie kasdienį karą mūsų gyvenime, man vis trūksta laiko. Juokinga. Visada teisinamės būtent tuo. Kaip viską apversti aukštyn kojomis ir pagaliau rasti laiko mylimiems užsėmimams? Galbūt tai tikrai kasdienis karas mūsų gyvenime? Kariaujame su savimi, mokytojais, krūva knygų ir namų darbais, kurie vis dar guli ant mūsų stalo. Kovojame prieš nusistovėjusią tvarką ir padedame tiems, kurie trokšta laisvės. Ką pakeisti, kad galėtume į mokyklą eiti su šypsenomis veiduose ir gera nuotaika?
O jei paliktume mokyklą nuošalyje ir pagalvotume apie mus supančią atmosferą? Apie tai, su kuo kasdien turime susidurti? Kovoti su bloga nuotaika, kariauti su artimais žmonėmis, taip? O kai kurie juk kovoja dėl gyvybės. Mes tik užduodame sau nesibaigiančius klausimus, naiviai tikėdamiesi atsakymų. Ir laukdami rytojaus. Nes rytoj galbūt bus geriau. O juk gerai yra DABAR ir ČIA.
Jei Jums iš ties įdomu - savo blog'ą rašysiu kasdien, kad ir po trumputį įrašą. Jei ne - sakykit tiesiai šviesiai.
Gero vakaro!
Visada norisi skaityti įrašus, tad kuo dažniau ir daugiau jų- tuo geriau. :) Laukiu kito įrašo :)
AtsakytiPanaikintiLauksiu tavo įrašų kasdien ;>
AtsakytiPanaikintiTavo įrašai puikūs! Lauksiu jų kasdien. :3
AtsakytiPanaikintiDėkui merginos! Smagu girdėti! :)
AtsakytiPanaikinti